Kas sieja žaidimų aikšteles ir Japoniją?

Kaip vienas japonas pakeitė žaidimų aikštelės sampratą

Jei pasivažinėtumėte po įvairius Europos ar pasaulio miestus, pamatytumėte, kad visur vaikų žaidimo aikštelės atrodo gana panašiai: supynės, čiuožykla bei smėlio dėžė. Tokio tipo aikštelės yra plačiai paplitusios ir niekam nekyla abejonių, kaip jomis naudotis. O ar įsivaizduojate žaidimų aikštelę, kurioje kiekvienas įrengimas kelia klausimą – „O ką čia reikia daryti?“.

Isamu Noguchi buvo japonų ir amerikiečių kūrėjas bei kraštovaizdžio architektas praėjusio amžiaus viduryje. Jis ypač domėjosi vaikų žaidimo aikštelėmis, nors tuo metu jo siūlomos idėjos dažnai buvo laikomos per daug konceptualios. Noguchi tikėjo, kad vaikams nereikia žaidimo instrukcijų. O žaidimų aikštelėse įprastos sūpynės ar čiuožyklos turi tik vieną panaudojimo galimybę, tad vaikai galiausiai kartoja tą patį veiksmą vėl ir vėl.

Kūrėjas tikėjo, kad abstraktus ir net šiek tiek siurrealus kraštovaizdis paskatins vaikus vaizdingoms jo interpretacijoms. Tik vėliau ši filosofija įgavo pavadinimą kaip laisvas ar nekordinuotas žaidimas. Noguchi norėjo sukurti viešas erdves, kurios skatintų vaizduotę bei įkvėptų vaikus kūrybiškai tyrinėti aplinką.

Vienas labiausiai žinomų Noguchi žaidimų aikštelės projektų – „Žaidimų kalnas“ (1933) buvo suprojektuotas vien tik iš organiškų medžiagų – žemės ir žolės. Didžiulis kalnas buvo skirtas vaikams šokinėti, kopti, ridentis ir laisvai slysti žemyn. Natūralios bei nekonkrečios formos skatina vaikus žvelgti į dalykus nekasdieniškai. Net ir šiais laikais įsivaizdavimas tokios žaidimų aikštelės kelia sunkumų, nes mes įpratę prie visiškai kito vaizdo.

Šiandien vis daugiau architektų atsigręžia į Noguchi idėjas bei pritaiko jas kuriant naujas žaidimų erdves. Mintis, kad kiekviena diena gali būti vis kitokia kelionė po pasaulį išlaisvina.

Jūsų naujas sezonas gali būti irgi kitoks! Pasitikite jį išnaudodami, kuo daugiau natūralių medžiagų, juk jų tiek daug aplink. Smėlis, akmenukai, šakelės, kriauklės – visa tai gali tapti kūrybos ir atradimų šaltiniu vaikui.

Daug laisvės ir gero vėjo šią vasarą!

    

This entry was posted in Blog'as and tagged , , , , , , . Bookmark the permalink.