Paprastas ir galingas draugystės ryšys

Magda Gerber, ankstyviosios vaikystės edukologė ir pagarbiosios tėvystės filosofijos kūrėja, skatino leisti vaikams rinktis nuo pat kūdikystės. Kad ir kokie jie atrodo mažyčiai ir priklausomi nuo mūsų, kūdikiai jau gali parodyti, ar jie nori būti paimami ant rankų kito žmogaus nei mama (nes nuo mamos rankų jie galėtų ir niekad nenulipti!), ką mieliau norėtų valgyti, su kokiu žaislu žaisti. Pabandykite padėti kelis žaisliukus priešais kūdikį vietoj to, kad paduotumėte tiesiai į rankutes, ir stebėkite, ką darys mažylis.

Lygiai taip pat truputį ūgtelėję ir pradėję domėtis plačiu pasauliu, vaikai renkasi žaidimo draugus. Su vienais norės žaisti, kiti nebus įdomūs. Labai norėtųsi suprasti, kaip tas mažasis žmogus pasirenka, bet bijau, kad galėsite tik spėlioti. Tas mažas žmogus jau yra asmenybė.

Vaikams draugystė labai svarbi. Ji suteikia saugumo jausmą. Ankstyvoje vaikystėje bent vieną draugą turintis vaikas jaučiasi psichologiškai stiprus. Jis mokosi megzti ir išlaikyti santykius su kitais. Nesutarimo su draugu atveju vaikas stengiasi ieškoti problemos sprendimo būdų, kas tikrai nevyksta kilus konfliktui su nepažįstamu vaiku. Išties, tyrimai rodo, kad mokydamiesi draugauti vaikai sužino daugiau apie save ir tobulina savo asmenybės bruožus.

O jei prisiminsite situacijas, kai mažamečiai samprotauja, vienas kitam aiškindami gyvenimo tiesas, tai prie draugystės privalumų lengvai pridėsite gebėjimą kritiškai mąstyti, pasitikėti savimi ir akiračio plėtimą.

Net ilgiuosi tų filosofinių perliukų, kai mano mažajam buvo treji ketveri.

Pavyzdžiui, pykstu, kad sūnus pritaško visą vonią vandens. Jis pasižiūri į užuolaidą, per kurią šviečia vakaro mėlis, ir sako: “Mama, tu įsivaizduok mėlyną jūrą, ir pas tave ateis ramybė“.

Dauguma psichologijos specialistų sutinka, jog net ir vienas draugas patenkina visus vaiko socialinius poreikius. Pakanka vos vieno bičiulio, ir tikimybė, kad vaikas patirs patyčias, stresą bei depresiją, sumažėja.

Vaikystėje draugystė yra neatsiejama nuo žaidimo. Labai noriu patikslinti – nuo laisvo žaidimo! Tuomet, kai vaikai patys susikuria ir pasirenka vaidmenis, žaidimo draugus, taisykles, priemones, pradžią ir pabaigą.

Ir kai pagalvoji, ar čia yra vietos mums, suaugusiems, tai suprantu, kad nedaug.. Draugystė dėl objektyvių priežasčių mezgasi bendraamžių grupelėse. O mes galime TIK sukurti aplinką, kurioje vaikai norėtų žaisti, susirasti draugų ir augti savimi pasitikinčiais, kūrybiškais ir gebančiais savarankiškai priimti sprendimus žmonėmis.

This entry was posted in Blog'as and tagged , , , , , , . Bookmark the permalink.