Kam skirta vasara?

86400 sekundžių

Ką veikia Jūsų vaikai šią vasarą? Šį klausimą dažnai išgirsite tėvų pokalbiuose vasaros metu. Sugalvoti kuo užimti vaikus 92 dienas iš eilės nėra paprasta užduotis.  Kas  svarbiau – poilsis ir laisvas žaidimas ar nepertraukiamas augimas? Vaikai dar to nežino, bet mes jau spėjome suvokti, kad paroje esančios 86400 sekundžių praeina ir negrįžta. Viduje kirba nerimas – jeigu per vasaros atostogas vaikai nieko naujo neišmoks, ar jie neatsiliks nuo kitų ir nuo viso pasaulio?

Per atostogas norisi dažniau pabūti kartu ir nors iš dalies atpirkti kaltę už įtemptą darbo ir ugdymo sezoną.  Taip pat norisi, kad vaikai pailsėtų ir pasimėgautų laisve žaisti tai, ką JIE nori. Iš kitos pusės, matydami, kad vaikai nuobodžiauja arba nenuveikia nieko turiningo, tėvai dažnai pasijunta kalti.

Čia ir kyla didysis vasaros klausimas – kaip prasmingai suplanuoti vasarą, kad vaikai būtų laimingi, o mes nesijaustume kalti, matydami nuobodžiaujančius vaikus.

Suplanuota vasara prieš laisvą laiką

Sportas, muzika ir bet kuri kita tikslingai organizuota veikla be jokios abejonės padeda vaiko vystymuisi. Jeigu mums atrodė, kad per mokslo metus vaikai mokėsi ne tai, ko iš jų tikisi ateitis, tai vasaros atostogos yra puikus metas įgyti naujų žinių bei įgūdžių. Be to, smegenims juk nuolat reikia naujų iššūkių, kad jos vystytųsi.

Rašau šiuos argumentus, tačiau labiau palaikau laisvo žaidimo šalininkus.

Tikiu, kad vaikams reikia laiko sau, kai jie gali atsijungti nuo dienotvarkės, nevaržomai pasvajoti ir mintimis leistis ten, kur niekas neduoda jokių nurodymų.

Kai mano vaikas įjungia šį „svajojimo“ režimą, stengiuosi būti kuo mažiau pastebima ir be ypatingo reikalo nepertraukti šio proceso. Ir jaučiu, kad tokiu būdu darau jam paslaugą (jau nekalbant apie tai, kad tuo metu pati galiu užsiimti sau malonia veikla). Neuromokslininkai, tyrinėję smegenų veiklą, nustebo atradę, kad ramaus “dieninio svajojimo” metu smegenys dirba taip pat aktyviai, kaip užsiėmimų metu.

Nuobodulys – laiko švaistymas ar galimybė?

Kad ir kaip keistai skamba, tačiau įvairūs tyrimai nurodo, kad nuobodžiavimas padeda lavinti vaizduotę. Na, o vaizduotės naudos turbūt nereikia pristatinėti. Ji ne tik praturtina vidinį vaiko pasaulį, bet ir padeda kūrybiškai mąstyti, lengviau prisitaikyti prie pokyčių bei lavina empatiją– gebėjimą įsijausti į kito žmogaus situaciją.

Lyn Fry, Londone dirbanti vaikų psichologė sako, kad tėvai turi išmokyti vaikus rasti užsiėmimus, kurie teikia jiems džiaugsmo:

„Jeigu tėvai skiria visą savo laiką, užpildydami vaikų laisvalaikį, tai vaikai niekuomet neišmoks to padaryti“

Geri tėvai ir… kiti geri tėvai

Tarp mokslinių tyrimų daug rasime tokių, kuriais galėsime argumentuoti laisvų atostogų naudą.  Tačiau lygiai taip pat rasime daugybę mokslininkų, kurie pagrįs priešingą nuomonę.

Jei esate suplanuotos vasaros šalininkai, tai esate geri tėvai, nes tokia vasara:

Lengviau atmintyje išsaugo žinias, įgytas per mokslo metus, ir palengvina sugrįžimą į darželį ar mokyklą rugsėjo mėnesį;

Padeda vaikams įgyti naujų įgūdžių, pvz., programavimo, užsienio kalbų, robotų kūrimo, kuriems nebuvo laiko per mokslo metus;

Sustiprina vaikų ir tėvų ryšį, kuriant ir įgyvendinant vasaros veiklų planą;

Sutrumpina laiką, praleistą prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano.

Jeigu Jūs esate laisvos vasaros šalininkai, tai esate geri tėvai, nes tokia vasara:

Padeda vaikams atrasti naujus pomėgius ir net talentus, beieškant kaip nugalėti nuobodulį;

Po 9  mėnesių dėmesio kaupimo ir sėdėjimo patalpose vaikams tiesiog būtina išsilakstyti lauke;

Suteikia vaikams (nedidelį) šansą praleisti dieną be instrukcijų, be tėvų bei mokytojų kontrolės ir suplanuoto laisvo laiko;

Suteikia vaikams (nedidelį) šansą pažaisti video žaidimus. Ir kas čia blogo?!

Kaip visada, tiesa kažkur per vidurį.

This entry was posted in Blog'as and tagged , , , , , , , , , , , , , , . Bookmark the permalink.