Apie motyvaciją ir mūsų pasirinkimą

kaledinisNors aplinkui kasdien vis labiau mirksi lemputės ir kyla šventinė temperatūra, yra dalykų, kurie svarbūs, nepriklausomai nuo metų laiko.

Vis dažniau susiduriu su tėvais, kurie pastebi, kad tampa sunku vaikus nustebinti ir motyvuoti. Kalbame ne vien apie motyvaciją atlikti įprastas pareigas šeimoje ar mokymo aplinkoje. Vis sunkiau įkalbiname vaikus ieškoti naujų patirčių, atrasti ar išbandyti ką nors naujo. Mes patys juos ištraukiame iš namų ir vežame ten, kur mums atrodo, kad jiems tikrai turi būti įdomu.

Kodėl taip sunku motyvuoti vaikus? 

Gal šį kartą daug nekalbėkime apie tai, kad Z kartos vaikai turi daug galimybių ir nežino, ką reiškia jų turėti mažiau. Nekalbėkime ir apie, kad vaiko aplinkoje yra daug išmaniųjų įrenginių, kurių dėka vaikai gali pasijusti visagaliais per kelias minutes. Tas jausmas juk yra malonus, tad visai suprantama, kodėl vaikams nesinori grįžti iš virtualaus pasaulio į žymiai lėtesnį ir ne tokį ryškiaspalvį pasaulį, kuriame neužtenka vienu pirštu perbraukti per ekraną, kad vaizdas pasikeistų.

Debbie Pincus, 25 metus konsultuojanti žmones, siekiančius geresnių tarpusavio santykių, sako, kad mes dažnai tiesiogiai pritaikome liaudies patarlę – lenk medį, kol jaunas, ir manome, kad be mūsų auklėjamojo įdirbio vaikas pats nieko nepasieks. Jausdamiesi atsakingi už savo vaikų gyvenimą, „pamirštame“ (arba paslepiame šią mintį giliose smegenų klostėse), kad vaikas yra pats vienas atsakingas už savo pasirinkimus. Tai pamiršę, mes atsiduriame ten, kur mums nepriklauso būti, ir pradedame vaikus kontroliuoti.

Natūralu, kad norime daryti įtaką savo vaikams. Ir norime būti tais, kurie įkvepia ir padeda vaikams atrasti vidinę motyvaciją.

Kaip to pasiekti? Kaip suteikti įkvėpimo vaikams patiems save motyvuoti?

Visų pirma, neleiskite savo pykčiui ar nepasitenkinimui būti vaikų motyvacijos priežastimi.  Tai tik sukels jų norą priešintis arba įtikti, kad paliktumėte ramybėje.

Antra, būkite įkvėpimo šaltiniu. Vienintelis kelias motyvuoti yra nustoti motyvuoti. Geriau būkite tuo, kuris suteikia įkvėpimo. Prisiminkite tuos, kurie Jums suteikė įkvėpimo.

Ir štai mano manymu, pats svarbiausias patarimas – leiskite savo vaikui pačiam padaryti pasirinkimą ir … patirti pasekmes. Jei vaikas priima silpną sprendimą, leiskite patirti natūralias pasekmes ir aiškiai parodykite, kad būtent vaikas turi prisiimti atsakomybę už netinkamą sprendimą.

Įsivaizduokite dvejas duris. Pirmosios durys yra tiems, kurie siekia, kad jų vaikai būtų motyvuoti ir darytų teisingus dalykus – laiku atsikeltų, pareigingai atliktų visas užduotis, būtų sėkmingi. Antrosios durys yra skirtos tiems tėvams, kurie siekia, kad jų vaikai turėtų stiprią vidinę motyvaciją visa tai padaryti. Jie nori suteikti savo vaikams impulsą atkakliai siekti to, kas pačius vaikus domina, ir daryti tai SAVO noru.

Kurias duris pasirinksite? Jei eisite pro pirmąsias duris, tai gana dažnai teks daryti spaudimą, bausti, papirkinėti, ieškoti apdovanojimų. Jeigu nuspręsite eiti pro antrąsias duris, tuomet Jums padės bendravimas klausimais, pvz.,, vietoj „ar jau padarei, ką sutarėm?“, galite paklausti „Pastebėjau, kad planavai tvarkyti savo stalą, o matau, kad pieši. Kodėl pakeitei savo planą?“. Būkite lyg tyrinėtojas, padedantis savo vaikui ištirti ir atrasti vidinės motyvacijos modelius.

Vaikų auginimas kartais panašus į chaosą. Regis, atrandame būdą suvaldyti situaciją, tačiau bent viena aplinkybė pasikeičia, vaikas prisitaiko, išsiugdo naujus įgūdžius ir vėl reikia ieškoti sprendimų. Prieš gerus metus klausiausi pasaulyje žinomo lietuvių mokslininko fiziko Kęstučio Pyrago paskaitos apie chaoso valdymą. Pasirodo, chaosas – tai visas mokslas apie priežastis ir padarinius, ir gerbiamas Kęstutis Pyragas parodė, kaip jį galima suvaldyti. Tai man padeda, kai chaosas namuose bando peržengti kantrybės ribas.

This entry was posted in Blog'as. Bookmark the permalink.