Vaikų kalbos paslaptys

helloween-mazasKartą skaičiau vienos neabejingos moters įspūdžius iš vaikų žaidimo aikštelės. Ji stebėjo, kaip mažylis nukrito nuo karstynių, užsigavo ir išsigandęs nubėgo pas mamą paguodos. Nesulaukė… Mama sėdėjo ant suoliuko, skaitė žurnalą ir nekantriai apibarė savo vaiką, kad be reikalo žliumbia.

Ar tikrai be reikalo, klausia ši moteris. Kada gi mes pagaliau nustosime vaikams taikyti suaugusiųjų standartus? Ar mes sugebame pamatyti vaikų nesėkmes ir baimes JŲ, o ne savo akimis? Ar galime suprasti VAIKŲ kalbą?

Vaikų kalbos raidos specialistai sutaria, kad:

  • Kalba vystosi visą gyvenimą.
  • Pirmaisiais 3 metais vaikas supranta daugiau nei gali pasakyti.
  • Pirmieji vaikų žodžiai turi daugiau prasmės nei išsakyto žodžio tiesioginė reikšmė.

Visi teiginiai intuityviai suprantami, tačiau matyt, mes ne visada apie tai pagalvojame. Vaiko ištartam žodžiui suteikiame tik tiesioginę reikšmę, nes esame taip pratę bendrauti suaugusiųjų rate. Tačiau jei mažylis atbėgo prie mamos, sakydamas, kad jam skauda, tai mylinčios mamos vidinis vertėjas tikrai pasakys „mamyte, aš griuvau, man skauda, aš išsigandau, noriu, kad tu mane apkabintum ir nuramintum“.

Dažnai iš savo vaikų tikimės daugiau. Žinome, tačiau sunkiai susigyvename su tuo, kad elementarūs dalykai vaikams gali būti sudėtingi. Ne kartą esu save pagavusi, kad tikiuosi iš savo sūnaus daugiau nei jis gali. Ne kartą esu girdėjusi klausimą „kaip tu nesupranti iš pirmo karto?“ ir priekaištą „aš tau daug kartų sakiau“.

Neveltui protingi žmonės sako, kad vaiko auginimas yra labai reikšmingas suaugusiojo brandos procesas.

Vaiko kalbos neišmoksime nei kursuose, nei vadovėliuose. Kiekvienas vaikas, kaip ir kiekvienas suaugęs, yra unikalus. Tik stebint, gerbiant, įsiklausant ir NORINT suprasti, mes galime užmegzti stiprų ryšį su vaikais. Ir esant tokiam ryšiui, žodžių reikia nedaug.

This entry was posted in Blog'as. Bookmark the permalink.