Kuo man ypatinga Mokytojo diena?

Lenkiu galvą prieš Mokytojus. Nuoširdžiai ir pagarbiai. Tai ne vien tik profesija, o greičiau – gyvenimo pašaukimas ir pasišventimas. Turi prasmės girdėtas palyginimas, kad Mokytojas panašus į žvakę, kuri dega  tam, kad apšviestų gyvenimo kelią tiems, kurie atsiduria šalia.

Na, o Buda sakė taip: „Viena žvakė gali uždegti tūkstančius kitų žvakių, ir jos gyvenimas nė kiek nesutrumpės. Laimės netampa mažiau, jeigu dalinamės ja su kitais.“

Mokytojo darbas – tai žinių ir išminties brandinimas, tai ištisas, nuolatinis savęs kūrimas ir dalinimasis. Tai ilgalaikis ir nenuspėjamas procesas, kurio rezultatai gali pasimatyti žymiai vėliau negu vaikai išauga, palieka darželius, baigia mokyklas. Arba gali visai nepasimatyti.

Turėjau daug Mokytojų. Turėjau nuostabią Auklėtoją. Miniu jų vardą, kiekvieną kartą, kai kalbame apie žmones, palikusius pėdsaką mano gyvenimo kelyje. Jų dėka šiandien esu žmogus, smalsiai ir atvirai žiūrintis į pasaulį, mokslą ir naujus dalykus. Gaila, kad kai kuriems nespėjau to pasakyti…

Mielieji, mokytojai, auklėtojai, ugdytojai, linkiu, kad šiandien jūs pajustumėte nuoširdžią padėką, pagarbą ir meilę iš savo ugdytinių. Linkiu, kad pamatytumėte, kaip auga žmogus. Tikiu, kad tai ir yra tikrasis Mokytojo atlygis.

Su Mokytojų diena, mielieji!

This entry was posted in Blog'as. Bookmark the permalink.