Vokietijos psichologai nustatė, kad žmonės, vaikystėje turėję daugiau žaidimo laisvės, užaugę mėgaujasi didesne socialine sėkme

Vaikų kambario baldeliaiPastaraisiais metais išgirstame dažniau skambinant varpais dėl ypatingai didelio vaikų užimtumo. Muzikos pamokos, futbolo treniruotės, baleto repeticijos ir visos kitos nesuskaičiuojamos veiklos po pamokų, po darželio, savaitgaliais iki minimumo sutrumpina laisvalaikio valandas. Viduje neramiai knibžda nuojauta, kad vaikai praleidžia kažką svarbaus, neturėdami pakankamai laiko laisvam žaidimui be instrukcijų ir suaugusių nustatytų tikslų.

Nauji Vokietijos tyrimų rezultatai rodo, kad ši nuojauta turi pagrindo ir kad žmonės, vaikystėje turėję daugiau laiko laisvam žaidimui, užaugę buvo sėkmingesni ir laimingesni.

Trijų Hildesheim universiteto psichologų komanda, vadovaujama Werner Greve, atliko šį tyrimą ir apklausė 134 žmones. Dalyviams buvo pateikti 7 teiginiai, kuriuos reikėjo įvertinti, remiantis savo vaikystės patyrimais (nuo 3 iki 10 metų amžiaus).

Teiginiai skambėjo taip:

“Žvelgiant į praeitį, aš išbandžiau daugelį dalykų ir daug eksperimentavau”;

“Kartais aš pats vienas (pati viena) arba su draugais nuspręsdavau patyrinėti kas yra kaimynystėje”; bei

“Mano tėvai visada bijojo, kad kažkas man atsitiks, todėl jie man daugelio dalykų neleido daryti pačiam”

Kita apklausos dalis buvo skirta socialinės sėkmės įvertinimui, ir čia buvo tokie teiginiai:

“Draugai kreipiasi į mane pagalbos”;

“Mano darbas yra vertinamas”; ir

“Jeigu man kažkas atsitiktų, aš turiu draugus, kurie visada šalia ir mane palaikys”.

Papildomi anketos teiginiai buvo skirti bendros savivertės lygio bei sugebėjimo prisitaikyti prie gyvenimo aplinkybių ir atsitiesti po nesėkmių įvertinimui.

Tyrėjai nustatė reikšmingą teigiamą ryšį tarp laiko, skirto vaikystėje laisvam žaidimui, ir suaugusiojo socialinės sėkmės.

Nors “savaime suprantama, kad vaiko žaidimas nėra vienintelis, gal net nėra pats svarbiausias socialinės sėkmės veiksnys … koreliacija, kurią nustatėme šio tyrimo metu yra stebinančiai aukšta”, tyrėjai sake žurnalui Evolutionary Psychology.

Laisvas žaidimas, jie sako, leidžia vaikams išmokti lankstumo, reikalingo prisitaikant prie besikeičiančios aplinkos. Ši savybė labai praverčia suaugus, kai gyvenimas tampa sunkiai prognozuojamu ir greitai kintančiu. 

Todėl tėvams vertėtų pamąstyti apie vaiko užimtumą ir užtikrinti, kad vaikai turėtų laiko ir laisvės pažaisti ir eksperimentuoti savo ritmu. Mokymas ir lavinimas gali būti nuostabūs, tačiau kaip rodo pastarasis tyrimas, egzistuoja daug mokymosi būdų ir procesų, ir kai kurie mažiausiai formalizuoti patyrimai gali atsipirkti ateityje.

This entry was posted in Blog'as. Bookmark the permalink.