Psichologės laiškas. Ką lavinti šiandien, kad vaikui sektųsi ateityje?

Tavo vaLoginis ir erdvinis mąstymasikas prakalbo sklandžia prancūzų kalba, nors nėra jos girdėjęs? Jo piešiniuose įžvelgi mistiškus cheminius elementus primenančius simbolius? Kyla mintys apie reinkarnaciją ir nejučia imi spėlioti, koks senovės genijus galėjo praeitame gyvenime tavo vaikas būti? Galbūt auginate mažąją Marie Curie? Ar Pierre Curie?

Žinoma, nenoriu neigti tokios galimybės (juk su tokia mokslo pažanga po poros metų gali būti rasti įrodymai, kad tai tikrai įmanoma). Tačiau viską galima paaiškinti ir žemiškiau – vaikai mokosi iš aplinkos. Iš to, ką mato ir ką girdi, net nežinodami, nesuprasdami, kad mokosi kažko. Tad mažiesiems genijams užtenka pažaisti su televizijos kanalais ir štai – jis jau skanduoja prancūzišką „Elvital“ reklamą.

Maži vaikai imlūs viskam, ko juos mokysime. Tad ko mokyti? Nuo ko pradėti? Ar tai, kad draugės vaikas darželyje mokosi penkių kalbų reiškia, kad užaugus  jam seksis geriau nei kitiems? Įvairius įgūdžius lavinti galima ir reikia, tačiau kokius? Nesvarbu kokia kalba bekalbėtų ir kaip gerai skaičiuoti mokėtų, pagrindiniai žmogui reikalingi įgūdžiai nėra išmokomi per pamokas. Tam reikalingiausias jūsų pavyzdys ir pagalba.

Svarbiausia yra išmokyti vaiką pralaimėti. Žinoma, visada nori, kad tavo vaikas laimėtų, bet bus ir priešingų atvejų. Labai svarbu mokėti priimti nesėkmes ir žygiuoti pirmyn jų nepaisant.

Sensorinis lavinimas

Koncentruoti dėmesį ir valdyti savo emocijas. Valdyti/slėpti tikrąsias/vaidinti nesamas – skamba baisiai. Taip, galima pavadinti tai veidmainiavimu. Tačiau niekas nenorėtų turėti reikalų su savo emocijų nevaldančiu: pyktį, ašaras, nepasite
nkinimą laisvai liejančiu, kitus be skrupulų savo „nuoširdumu“ skaudinančiu žmogumi.

Sklandžiai komunikuoti. Aiškiai ir drąsiai reikšti savo mintis, o kas svarbiausia – suprantamai kitiems. Nes tai yra įgūdis, kurio šiomis dienomis labiausiai trūksta visiems. Turime begalę priemonių komunikavimui, tačiau nuolat stebime nesusišnekėjimą.

Psichologė Eglė Paulikaitė

 

 

This entry was posted in Blog'as. Bookmark the permalink.